Daugiabučių namų administravimas

DAUGIABUČIŲ ADMINISTRAVIMAS

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.1-AĮ-226 bendrovė paskirta Anykščių miesto, o 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-443 – Anykščių rajono (kaimo vietovėse esančių) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi 5 metų laikotarpiui. Namų administravimui bendrovėje yra suformuotas butų ūkio padalinys, kuriame dirba atestuoti specialistai. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo darbų atlikimui bendrovė yra atestuota, veikla apdrausta bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.1-AĮ-431 bendrovei pratęstas Anykščių miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimas, o 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-26  – Anykščių rajono (kaimo vietovėse esančių) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi 5 metų laikotarpiui.

UŽDAVINIAI IR VEIKLOS KRYPTYS

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimu, technine priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu bei avarijų namo inžineriniuose tinkluose likvidavimu.

Vykdomos šios veiklos kryptys:

  • Nuolatinių stebėjimų vykdymas, tikrinant namo pagrindines konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, bendro naudojimo patalpas.
  • Pastebėtų defektų, galimų avarinių situacijų ir kitų gedimų fiksavimas, priemonių jų šalinimui numatymas.
  • Kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimas, apžiūros aktų ir namo techninės priežiūros žurnalų pildymas.
  • Sprendimų priėmimas pastebėtų defektų šalinimui, remonto darbų organizavimas.
  • Sutarčių sudarymas dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas.
  • Mėnesinių įmokų patalpų savininkams apskaičiavimas, paskirstymas, sąskaitų – pranešimų spausdinimas ir pateikimas gyventojams, įmokų surinkimas, kontrolės vykdymas ir kiti darbai.
  • Organizavimas, dalyvavimas butų savininkų susirinkimuose, balsavimo raštu organizavimas, rezultatų apibendrinimas ir informacijos pateikimas butų ir kitų patalpų savininkams.

Butų ūkio padalinio specialistai nuolatos stebi, kokios būklės yra bendrosios pastatų konstrukcijos (pamatai, sienos, perdangos, stogai, balkonai bei laiptinės, fasadų apdailos elementai), užtikrina saugų bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (elektros, šalto vandens, buitinių bei lietaus nuotekų) naudojimą, jų profilaktiką, priešgaisrinių saugos reikalavimų palaikymą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą.

BENDRA INFORMACIJA DAUGIABUČIO NAMO GYVENTOJAMS DĖL NAUDOJIMOSI BUITINE KANALIZACIJA

Dažniausia buitinių nuotekų kanalizacijos stovų užsikimšimo priežastis yra namo gyventojų neatsakingas elgesys. Namo buitinių nuotekų kanalizacijos tinklai yra sudėtinga sistema, susidedanti iš vamzdžių, alkūnių, jungčių ir panašiai. Jeigu gyventojas tingi maisto atliekas, šiukšles išnešti į šiukšlių konteinerius, tai jas paprasčiausiai sumeta į klozetą. Buitinės atliekos, patekusios į vamzdžius, juos užkemša, ypač prie alkūnių, jungčių. Valant užsikimšusią kanalizaciją, dažniausiai randama: buitinės atliekos, popieriai, higieniniai paketai, skarmalai, sauskelnės. Esant name nors vienam netvarkingam gyventojui, kenčia visas namas, nes kaupiamąsias lėšas moka visi gyventojai. Avarinė tarnyba važiuoja esant gyventojo iškvietimui ir tai kainuoja namui už kiekvieną iškvietimą bei kanalizacijos valymo darbų atlikimą. Dar kartą  primename, kad į klozetą negalima nieko mesti – netgi tualetinio popieriaus (jis tikrai netirpsta). Taip pat negalima į kanalizaciją pilti kavos tirščių, riebalų, jau nekalbant apie kompotus, uogienes, raugintus agurkus kopūstus, žuvis bei jų žvynus. Kategoriškai draudžiama į kanalizaciją pilti po remonto likusias statybines atliekas, kalkes, cementą, dažus, klijus, nes po to gali prireikti keisti visą vamzdyną, o tai brangiai kainuoja.

ADMINISTRAVIMO TARIFAI

Bendrojo naudojimo objektų maksimalus administravimo tarifas (nuo 2022 m. kovo 1 d.):

Anykščių rajono savivaldybės taryba 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1-TS-9 „Dėl Anykščių rajono daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo tarifo bei jo apskaičiavimo tvarko aprašo patvirtinimo“ patvirtino Anykščių rajono daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotų namo maksimalius administravimo mokesčio tarifus (su pridėtinės vertės mokesčiu) per mėnesį už 1 kv. m. naudingojo ploto:

  • daugiabučių namų, kurių plotas iki 1000 kv. m – 0,075 Eur;
  • daugiabučių namų, kurių plotas nuo 1001 iki 3000 kv. m. – 0,071 Eur.

Bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifas (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.):

Anykščių rajono savivaldybės taryba 2018-10-25 vykusiame posėdyje patvirtino naują UAB Anykščių komunalinis ūkis teikiamos daugiabučių namų techninės priežiūros paslaugų tarifą. Sprendimas įsigaliojo nuo 2018-10-01. Šiuo sprendimu techninės priežiūros tarifas sumažintas nuo 0,07 Eur iki 0,0131 ÷ 0,0195 Eur be PVM už kvadratinį metrą pastato naudingo ploto (nurodomas  tarifas, atsižvelgiant į pastato ypatumus).

Šis sprendimas atsirado Aplinkos ministerijai iš esmės pakeitus daugiabučių namų techninės priežiūros reglamentavimą. Aplinkos ministerijai taip pat patvirtinus ir daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką, naujasis tarifas parengtas vadovaujantis būtent ja.

Iki šiol techninė priežiūra buvo reglamentuota ir suprantama kaip paslauga, susidedanti iš trijų dalių:

  1. Namo techninės dokumentacijos tvarkymas ir pastato stebėjimai bei apžiūros.
  2. Avarinės tarnybos ir reagavimo į inžinerinių sistemų avarijas užtikrinimas.
  3. Smulkūs remonto darbai name pagal patvirtintą sąrašą.

Aplinkos ministerijai teisės aktais pakeitus techninės priežiūros paslaugų apibrėžimą, į šią paslaugą įeis tik 1 punkte nurodyti darbai (namo techninės dokumentacijos tvarkymas ir pastato stebėjimai bei apžiūros). Visi smulkūs remonto darbai, kurie vadovaujantis privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais privalo būti atlikti daugiabutyje name siekiant užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą bei esminių statinio reikalavimų išlaikymą per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, atsižvelgiant į daugiabučių namų administravimo nuostatus ir lėšų kaupimo tvarkos aprašą, bus atliekami iš daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų.

2018 m. spalio 25 d. Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-TS-271 „Dėl Anykščių rajono daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ patvirtinti nauji administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifai.

Kaupiamosios įmokos tarifas:
daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn.;

Kaupiamosios įmokos tarifas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „ Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

NAUDINGA INFORMACIJA

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE NATŪRALŲ PATALPŲ VĖDINIMĄ

Natūralaus vėdinimo esmė ta, kad į namus patenkantis ir iš jų iškeliaujantis oras nėra varomas jokiomis papildomomis priemonėmis, o juda paklusdamas fizikos dėsniams. Šių veiksnių neįmanoma kontroliuoti, kita vertus, nereikia ir eikvoti energijos oro ištraukimui – jis tyliai ramiai pasišalina pats. Tačiau tam, kad efektyviai pasišalintų, jis turi į patalpas patekti.

Palyginti neseniai namai nebuvo sandarūs, o ir komforto reikalavimai buvo mažesni. Per nesandarius langus ir balkonų duris traukdavo lengvas skersvėjukas, kojos šaldavo, užtat namuose būdavo palyginti gaivu. Savaime cirkuliuojantis oras išnešdavo su savimi apie penktadalį visos namų šilumos, tačiau anais laikais, kai šilumos išlaidos pernelyg nebuvo skaičiuojamos, tai nedaug kam rūpėjo. Namus atnaujinus (modernizavus), kai menkiausi plyšeliai kruopščiai užpildomi sandarinimo putomis, užlipinami ir užtinkuojami, šviežiam orui nebeliko kelių patekti į namus. Taigi sutriko ir natūralus vėdinimas: kur kas mažiau oro patenka  į patalpas ir pasišalina, patalpose kaupiasi drėgmė ir dulkės, mažėja deguonies.

Žinoma, visada galima, kaip pataria gydytojai, atidaryti orlaidę, palikti mikroventiliaciją, kai nėra orlaidės. Tačiau tyrimais įrodyta, kad kur kas efektyviau – vieną du kartus per dieną 5–10 minučių plačiai atidaryti langą. Įšilę patalpoje esančių daiktų paviršiai nespės atvėsti, pasikeis tik pats patalpos oras. Per natūralios traukos ventiliacijos kanalus  iš patalpų pasišalins anglies dvideginio prisotintas oras, o patalpos bus pripildytos deguonies prisotintu oru. Efektyviausiai natūralus vėdinimas veikia tada, kai užtikrinamas šviežio oro pritekėjimas ir orui niekas netrukdo pasklisti po patalpas, t. y. oro srauto kelias nuo įėjimo iki pasišalinimo taško kuo ilgesnis. Ką tai reiškia? Geriau išsivėdinsite atidarę ne virtuvės langą, o tą kambario langą, kuris toliausiai nuo ventiliacinės angos. Atidarius virtuvės langą, oras joje pasikeis ir per vėdinimo angą išeis lauk, o likusios patalpos liks nevėdintos. Atidarius langą kambaryje, oras pasikeis jame, taip pat ir virtuvėje.